žiogras
žiõgras sm. (2) LKAI290, Rtr, KŽ; Q510, Vg, Šk, žr. žiogris:
1. Jei nori, kad vištos nelįstų į daržą, užtverk žiõgrą Žg.
2. Žiõgrą išsisukęs atpuolė mušties DūnŽ.
3. Srj žr. žiogris 5: Atalėkė žiogras ir suėdė telyčią Rk.
Dictionary of the Lithuanian Language.